- tikritelys
- tikritelỹs, -ė̃ adj. (34b) visai tikras, tikrų tikriausias: Steponėlį taip mylėjo kaip tikritelį savo vaiką Žem. Iš tikritelio atsitikimo parodžiau Antanį Žem.
tikriteliaĩ adv.: Tikriteliaĩ žinau, ka vogė DūnŽ. Visi tvirtino tikriteliai, jog ta liga tatuliuko ne su dora Žem. Sūdas žiūrės teisybės, o čia tikriteliai mums išpuola medės Žem.
Dictionary of the Lithuanian Language.
